Juozai, ar frazę, sulaukusią tiek daug diskusijų, pasakėte pagautas impulso, ar iš tiesų griežiate dantį ant valdžios vyrų?
- Pasinaudojęs tuo, kad renginys transliuojamas tiesiogiai ir mano žodžiai nebus iškraipyti, pasakiau tai, ką iš tiesų galvoju. Anądien grįžau pavargęs po premjeros, įsijungiau televizorių ir girdžiu maždaug tokius profesoriaus Kęstučio Vitkaus žodžius: „Populiariausia plastinė operacija Lietuvoje – ne veidų tempimo ar riebalų siurbimo, o pimpalų didinimo.“ Aš net atsisėdau! Suprantu, esame demokratinė šalis: kas ką nori, tas tą didinasi, tačiau kai tokias operacijas darosi ministrai, trūksta žodžių! Mano įsitikinimu, ministrai pirmiausia privalo pasirūpinti valstybe ir žmonėmis, o tada galvoti apie lytinių organų dydį. Ministras juk – ne pornožvaigždė, kad dėl darbo reikėtų ką nors didinti. Lietuvoje visiškas „bardakas“ – ar normalu, kai šimtus kostiumų spektakliui kuri pusę metų, o valdžia staiga pakelia mokesčius ir nurėžia dalį honoraro vien dėl to, kad biudžeto pinigai buvo iššvaistyti velniai žino kur – gal net ir pimpalų didinimui.
Esate minėjęs, kad tikite ženklais, ir nė viena moteris, vestuvių dieną vilkėjusi jūsų sukurtą suknelę, neišsiskyrė. Tačiau Astai Valentaitei siūta prabangi suknelė laimės neatnešė – prabėgus vos penkiems mėnesiams po vestuvių, ji pranešė, kad skiriasi.
- Gal taip atsitiko dėl to, kad Asta vilkėjo ne vien mano sukneles (kvatoja). (A. Valentaitė vestuvių dieną vilkėjo net tris sukneles: tuoktuvėms bažnyčioje bei vakarėliui naktiniame klube ji rinkosi J. Statkevičiaus sukurtas sukneles, o iškilmingai vakarienei Rotušėje – Ramunės Piekautaitės suknelę – aut. past.)
Ką manote apie Manto Petruškevičiaus sudarytus stilingiausių ir nestilingiausių Lietuvos moterų penketukus?
- Manau, kad tokie rinkimai nėra objektyvūs, maždaug – tos vyras turtingas, tai neminėsim, o šita neturi kam pasiguosti, tai įtrauksim į sąrašą. Tačiau kad ir kaip moterys bepeiktų Mantą, vis tiek eina į jo renginius, nes nori pasipuikuoti naujomis plunksnelėmis ir pakliūti į žurnalus. Mantas nėra profesionalus mados ekspertas, jis jokių studijų nebaigęs, tačiau Lietuvoje, kur daug veidmainystės, matyt, pakanka ir tokio.
Juozai, ar kada nors galvojote apie šeimą ar gyvenimą su artimu žmogumi?
- Esu baisus egoistas. Kartais taip pavargstu, kad parėjęs namo nejungiu nei radijo, nei televizoriaus... Negalvoju apie šeimą ir dėl visuomenės normų jos niekada nekurčiau. Neketinu nei kito žmogaus apgaudinėti ir skleisti iliuzijų, nei pats treniruotis su kuo nors gyventi.
Visą gyvenimą esate vienas?
- Taip, o ką? (Juokiasi.) Atsikeliu, kada noriu, valgau, kada praalkstu, ir niekas nereguliuoja, kaip turėčiau gyventi. Man taip gera, kad niekas nereikalauja – duok valgyti, duok pinigų...
Ir vaikų niekada nenorėjote?
- Negaliu pasakyti, kad niekada apie tai negalvojau. Kartais suabejodavau – kam paliksiu knygas, fotografijas, kurias kaupiau visą gyvenimą. Manau, kad būtų prasminga viską padovanoti Nacionaliniam muziejui – negali žinoti, gal vaikams ir anūkams mada nerūpės ir po mano mirties jie viską išmes į šiukšlyną.
Daugiau – šios savaitės žurnale „Klubas“
