Gytis Šapranauskas: „Gal tėtis nuvilios mano draugę, o gal - aš jo“
Ramūno Danisevičiaus nuotr.

„Čia būtų tas pats, jei paklaustumėte, kokios spalvos mano tualeto sienos ar kokios firmos tualetinį popierių naudoju“, - rėžia aktoriaus Vytauto Šapranausko sūnus Gytis (25), prakalbus apie moteris ir butą, kuriame gyvena. Tačiau netrukus atlyžta ir žurnalui „Klubas“ atskleidžia pikantiškas savo gyvenimo detales.

Emigruos ir jis?

Susitinku su Gyčiu vienoje iš jo mėgstamų kavinių ir kalba iškart pasisuka apie jo planus. „Šiemet baigiau studijas ir noriu studijuoti toliau. Bet ne čia, Lietuvoje, o užsienyje – ten, kur šilta, gera“, - šypsosi jis. Nejaugi mūsų šalis praras dar vieną talentą? „Tai dar tik planai. Nežinau, kaip viskas pasisuks. Labai norėčiau į Ispaniją, tačiau ten mažai specialybių, kurias galima studijuoti anglų kalba. Nervuoja! O jeigu pradėčiau mokytis kalbėti ispaniškai, viskas labai užtruktų.“

- Nejaugi taip blogai Lietuvoje?

- Neblogai, tik čia nėra ką mokytis. Jeigu viskas bus gerai su darbais, gal niekur nevažiuosiu – laikas parodys. Visokių fantazijų buvo. Svajojau mokytis režisūrą – mane visada domino kinas. Ir čia ne tėčio įtaka – nuo vaikystės esu kinomanas, turiu namie sukaupęs nemažą filmų kolekciją.

Už studijas mokėjo tėtis

- Studijos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete nepigiai kainuoja. Padėjo tėtis?

- Taip. Tokią sumą (daugiau kaip 7 tūkstančius per metus - aut. past.) pačiam surinkti nelengva. Kol studijavau, buvo sudėtinga dirbti nuolatinį darbą. Kitu atveju būtų reikėję plėšytis ir nukentėtų arba darbas, arba mokslai. Nesinorėjo praslysti ir studijuoti vien dėl popieriaus – norėjau gauti ir žinių.
Užsidirbdavau tik savoms išlaidoms.

- Kaip prasimanydavai pinigų?

- Chaltūrindavau, taip sakant. Jau aštuonerius metus dirbu renginių organizavimo srityje. Toks darbas mokslams netrukdo – juk renginiai dažniausiai būna vakarais. Porą valandėlių atidirbi ir gauni pinigus. Kokia darbo specifika? Iš pradžių tekdavo tampyti dekoracijas, vėliau jau koordinuoti renginius. Laikui bėgant kyli karjeros laiptais (juokiasi).

- Ir pakilai – dabar tave galima pamatyti projekte „Šok su manimi“. Ką ten veiki?

- Priklausau kūrybinei laidos grupei. Darau, ką liepia, o ir pats matau, ką reikia padaryti. Tenka ir kėdes statyti, jei darbininkai to laiku nepadaro. Ateini šeštadienį ir praleidi gerai laiką. To darbo net nesijaučia.

- Tėtis ten tave įsiūlė?

- Oi, tikrai ne. Dar anksčiau kalbėjausi su laidos prodiuseriu Justinu Milušausku ir sakiau, kad jeigu atsirastų kokio darbo, pasiūlytų man. Taip sutapo, kad tame pačiame projekte dirba ir tėtis. O šalia jo visada smagu. Gražu žiūrėti, kaip profesionalai dirba.

Norėtų nusifilmuoti dar kokiame seriale

- Yra dar ką nors tekę dirbti?

- Daug ką. Pavyzdžiui, padavėju. Pabaigęs mokyklą nežinojau, ką noriu veikti. Galvojau – bet kur, tik kad neimtų į kariuomenę. Įstojau į kažkokią specialybę ir jau po savaitės supratau, kaip ten neįdomu. Apsisukau ir išėjau. Namuose nesitrinsi visus metus – reikėjo darbo. Pirmomis dienomis galvojau: „Kur aš čia papuoliau! Kankynė kažkokia.“ Bet laikui bėgant supranti, kad nė velnio čia ne kankynė ir pradedi gaudyti malonumą.

- Gėda dirbti padavėju nebuvo? Juk vis dėlto esi žinomo aktoriaus sūnus.

- Tikrai ne. Siūlyčiau kiekvienam išeiti tokią mokyklą. Labai sveika (šypsosi).

- Kas taip prigąsdino dėl kariuomenės?

- Neprigąsdino niekas, tiesiog tai, kas privaloma, man nepatinka. Mokykloje irgi buvau blogas, nes mokytis buvo privaloma. O universitete visai kas kita – mokaisi sau.

- Paradoksas: taip nenorėjai eiti privalomosios tarnybos, o nusifilmavai seriale „Garbės kuopa“...

- Bet aš juk kitoje barikadų pusėje buvau – vaidinau teroristą. Filmuotis mane pakvietė režisierius Raimundas Banionis. Prisimenu, mano tėvo kieme vyko kažkokio serialo veiksmas. Atvažiavau pas jį į svečius. Keletą žmonių iš filmavimo aikštelės pažinojau, tad su jais pasisveikinau. Banionis paklausė: „Kas čia toks?“ O jam atsakė, kad Šapranausko sūnus. Kodėl turėjau neišnaudoti tokio šanso ir nesutikti nusifilmuoti seriale, jeigu tiko mano tipažas? Esu vaidinęs ne tik „Garbės kuopoje“ – senais laikais filmavausi ,,masovkėse", prieš metus su tėčiu vedžiau laidą „TV šeškas“. Gal paims ir dar į kokį serialą. Tikrai sutikčiau. Ir nesvarbu, koks vaidmuo būtų, – reikia viską išbandyti.

Lietuvoje sulaikytų darbas arba... moteris!

- Išvykdamas iš Lietuvos daug prarastum. Nejaugi tau čia nepatinka?
- Patinka, man čia labai miela. Pabaigęs mokslus užsienyje norėčiau grįžti. Aišku, nežinau, kaip viskas pasisuks. Turiu čia daug draugų – ne vieną kompaniją, su kuria labai smagu pasilinksminti. Nenorėčiau visam išvykti jau vien dėl to. Mėgstu naktinį gyvenimą. Tiek pramogų su draugais prisigalvojam: teatras, kinas, biliardas, boulingas... Atsidaro kokia nauja vyninė – bėgam pažiūrėti. Žodžiu, šventę švenčiam (juokiasi).

Daugiau – šios savaitės žurnale ,,Klubas“

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 39 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė